CLOSTRIDIUM DIFFICILE INFEKCIJOS RIZIKOS VEIKSNIAI IR KLINIKOS YPATUMAI: VILNIAUS UNIVERSITETO LIGONINĖS SANTAROS KLINIKŲ INFEKCINIŲ LIGŲ CENTRO PATIRTIS 2011–2017 METAIS
Volume 1, Issue 12 (2018): INFEKCINĖS LIGOS NR. 1 (12), 2018, pp. 22–24
Pub. online: 7 February 2024
Type: Original Articles
Open Access
Open Access
Published
7 February 2024
7 February 2024
Abstract
Darbo tikslas: įvertinti, kokie rizikos veiksniai dominavo 2011–2017 metais Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centre (VUL SK ILC) gydant C. difficile infekciją, palyginti pirminių atvejų ir recidyvų klinikinę išraišką, įvertinti, kokiais tyrimo metodais dažniausiai buvo nustatoma ši infekcinė liga.
Metodika: atlikta retrospektyvioji VUL SK ILC 2011–2017 metais gydytų C. difficile infekcijos atvejų apžvalga.
Rezultatai: tiriamuoju laikotarpiu gydyti 144 C. difficile infekcijos atvejai. Amžiaus mediana viršijo 65 metus. Tarp pirmą kartą C. difficile infekcija sirgusių pacientų moterų buvo daugiau (69,9 proc.). Daugiau nei pusė pacientų per pastaruosius 6 mėnesius buvo hospitalizuoti dėl kitų ligų (63 proc.). Dauguma (77,4 proc.) pacientų per pastaruosius 6 mėnesius iki hospitalizacijos buvo vartoję antibiotikų. Amžius, hospitalizacijos trukmė, leukocitų skaičius, C reaktyviojo baltymo, kalio koncentracija, bendrojo baltymo ir albumino koncentracijos statistiškai reikšmingai nesiskyrė tarp pirminių atvejų ir recidyvų (p>0,05). Dažniausiai VUL SK ILC C. difficile buvo diagnozuojama nustačius išmatose toksinus A ir B (89 proc.), gerokai rečiau – naudojant PGR (5 proc.).
Išvados: Vyresnis amžius, moteriškoji lytis, antibiotikų vartojimas, hospitalizacija terapinio profilio skyriuje per pastaruosius 6 mėnesius buvo dažniausi C. difficile infekcijos rizikos veiksniai VUL SK ILC. Pirminių atvejų ir recidyvų laboratorinių tyrimų duomenys, pacientų amžius ir hospitalizacijos trukmė statistiškai reikšmingai nesiskyrė.