Darbo tikslas: išanalizuoti visų pacientų, kurie gydyti dėl meningokokinės infekcijos, demografinius, klinikinius, diagnostinius ir gydymo ypatumus Kauno klinikinėje ligoninėje 2011–2015 metais.
Tyrimo metodika: atrinkti 55 pacientai, kuriems buvo diagnozuota meningokokinė infekcija per tiriamąjį laikotarpį. Atlikta retrospektyvioji duomenų analizė.
Rezultatai: meningokokine infekcija vyrai sirgo dažniau (p=0,043). Dauguma pacientų buvo vaikai – 85,5 proc. (p<0,001). Reikšmingai daugiau pacientų atvyko per pirmąsias 12 val. ar praėjus 12–24 val. nuo simptomų pradžios, negu praėjus 24–36 val. ar net daugiau nei 36 val. nuo simptomų pradžios. Antibakterinis gydymas neskirtas trečdaliui vaikų ir visiems suaugusiems iki atvykimo į Kauno klinikinę ligoninę. Suaugusiems pacientams buvo būdingesni meninginiai požymiai, o vaikams – hemoraginio tipo odos bėrimas. 40 proc. visų meningokokinės infekcijos atvejų patvirtinta tik kliniškai. N. meningitidis 9,3 proc. atvejų buvo atspari penicilinui.
N. meningitidis B serogrupė buvo dažniausia. Mirštamumas nuo meningokokinės infekcijos – 5,5 proc. visų atvejų. Pacientai, kurie atvyko į Kauno klinikinę ligoninę greičiau nei per 12 val. ar per 12–24 val. nuo simptomų pradžios, buvo greičiau išrašyti iš ligoninės už tuos, kurie atvyko praėjus daugiau kaip 36 val. nuo simptomų pasireiškimo pradžios.
Išvados: dauguma dėl meningokokinės infekcijos Kauno klinikinėje ligoninėje 2011–2015 metais gydytų pacientų buvo vaikai. 64 proc. sirgusiųjų buvo vyrai. Suaugusiems pacientams buvo būdingesni meninginiai požymiai, o vaikams – hemoraginis odos bėrimas. N. meningitidis B serogrupė buvo dažniausia. Ankstesnis atvykimas į ligoninę nuo simptomų pradžios buvo susijęs su trumpesne stacionarizavimo trukme.