Infekcinės ligos ISSN 1822-8771 | eISSN 2783-6665

Tyrimo tikslas: nustatyti apatinių galūnių didžiųjų amputacijų (AGDA) bigės infekcijų klinikos, diagnostikos ir gydymo ypatumus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose (LSMUL KK) bei palyginti anamnezės duomenis su pacientais, nesergančiais bigės infekcija.

Gamtoje cirkuliuoja bent 12 graužikų platinamų hantavirusų rūšių, kurios gali sukelti 2 skirtingus klinikinius sindromus – hemoraginę karštinę su inkstų pažeidimu (angl. Haemorrhagic fever with renal syndrome – HFRS) ir hantaviruso kardiopulmoninį sindromą (angl. Hantavirus cardiopulmonary syndrome – HCPS). Europoje ir Lietuvoje nustatomi tik HFRS sindromą sukeliantys viruso tipai (Puumala, Dobrava), kuriam būdingas febrilus karščiavimas, galvos, pilvo ir nugaros skausmai, pykinimas su vėmimu, inkstų funkcijos sutrikimas, proteinurija, mikrohematurija, hemoraginis sindromas. Hantavirusinė infekcija gali būti diagnozuojama nustatant viruso RNR, arba IgM bei IgG klasės antikūnus kraujo serume. Gydymas simptominis, kartais dėl inkstų funkcijos sutrikimo gali prireikti hemodializių. Straipsnyje pristatomi 2 Kauno klinikinėje ligoninėje diagnozuoti hantavirusinės infekcijos klinikiniai atvejai.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, šalyje iš viso diagnozuota 3 100 žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) infekcijos atvejų, iš kurių beveik kas septintas ligonis yra miręs. Tačiau šiemet tendencija yra teigiama: naujausiais duomenimis, per 7 mėnesius Lietuvoje ŽIV infekcija diagnozuota 88 asmenims (69 vyrams ir 19 moterų), o tai 1,6 karto mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Tiesa, lėtinė ligos forma gali vystytis 10 ir daugiau metų, o žmogus gali neįtarti sergąs ŽIV. Užsikrėtusiųjų nustatymas – vis dar problematiškas. Be to, padėtį sunkina tai, kad Lietuva yra gana grėsmingų šalių kaimynių apsuptyje, pavyzdžiui, Rusijos, kurioje registruojama bene du trečdaliai visų ŽIV