Pirmosios COVID-19 bangos metu Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centre hospitalizuotų COVID-19 sirgusių pacientų ligos eigos analizė
Volume 1, Issue 16 (2022): INFEKCINĖS LIGOS NR. 1 (16), 2022, pp. 20–25
Pub. online: 28 July 2023
Type: Originalus Straipsnis
Open Access
Open Access
Published
28 July 2023
28 July 2023
Abstract
Santrauka
Įvadas. Naujojo koronaviruso sukelta COVID-19 išplito labai greitai, sukėlė pandemiją ir nusinešė daug gyvybių įvairiose šalyse, tarp jų ir Lietuvoje. Pandemijai
tęsiantis, svarbu įvertinti ligos eigą, siekiant tobulinti pandemijos valdymo priemones, tinkamai parinkti ligonių gydymo metodus.
Darbo tikslas. Išanalizuoti pirmosios COVID-19 bangos metu hospitalizuotų pacientų, sirgusių COVID-19, ligos eigą ir jos išraišką lemiančius veiksnius.
Metodai. Retrospektyviojo tyrimo metu buvo surinkti nuo 2020 metų kovo
13 dienos iki 2020 metų birželio 30 dienos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centre hospitalizuotų COVID-19 sirgusių pacientų
klinikiniai duomenys. Įvertinti ligonių demografiniai rodikliai, COVID-19 pasireiškimo sunkumas ir baigtys.
Rezultatai. Iš 258 tiriamųjų 53,1 proc. sudarė moterys. Amžiaus mediana – 56 metai. 34,9 proc. tiriamųjų buvo 65 metų ar vyresni. 69,7 proc.
tiriamųjų nustatyti radiologiniai pneumonijos požymiai (59,3 proc. iš jų diagnozuota abipusė pneumonija). Atlikus binarinę daugialypę logistinę regresiją,
nustatyta, kad labiausiai tikimybę mirti nuo COVID-19 didina vyresnis amžius
(≥65 metai) (rizikos santykis (RS) 1,17). Pagrindiniai skirti gydymo metodai:
antikoaguliantai (64,7 proc.), deguonies terapija (50 proc.), antibakterinė
terapija (48,1 proc.). Gydymo Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje
(RITS) prireikė 8,9 proc. tiriamųjų, dažniau vyrams (82,6 proc. vs. 17,4 proc.,
p<0,001). Bendrasis mirštamumas buvo 5,8 proc., o iš gydytų RITS pacientų
grupėje – 30,4 proc.
Išvados. Pirmosios COVID-19 bangos metu sunkios ligos eigos bei mirties
atvejų skaičius nebuvo didelis. Daroma prielaida, kad taip galėjo atsitikti dėl
jaunesnio ligonių amžiaus. Vyresnis amžius buvo blogos prognozės ir mirties
nuo COVID-19 rizikos veiksnys.