Santrauka

Įvadas. Naujojo koronaviruso sukelta COVID-19 išplito labai greitai, sukėlė pandemiją ir nusinešė daug gyvybių įvairiose šalyse, tarp jų ir Lietuvoje. Pandemijai

tęsiantis, svarbu įvertinti ligos eigą, siekiant tobulinti pandemijos valdymo priemones, tinkamai parinkti ligonių gydymo metodus.

Darbo tikslas. Išanalizuoti pirmosios COVID-19 bangos metu hospitalizuotų pacientų, sirgusių COVID-19, ligos eigą ir jos išraišką lemiančius veiksnius.

Metodai. Retrospektyviojo tyrimo metu buvo surinkti nuo 2020 metų kovo

13 dienos iki 2020 metų birželio 30 dienos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centre hospitalizuotų COVID-19 sirgusių pacientų

klinikiniai duomenys. Įvertinti ligonių demografiniai rodikliai, COVID-19 pasireiškimo sunkumas ir baigtys.

Rezultatai. Iš 258 tiriamųjų 53,1 proc. sudarė moterys. Amžiaus mediana – 56 metai. 34,9 proc. tiriamųjų buvo 65 metų ar vyresni. 69,7 proc.

tiriamųjų nustatyti radiologiniai pneumonijos požymiai (59,3 proc. iš jų diagnozuota abipusė pneumonija). Atlikus binarinę daugialypę logistinę regresiją,

nustatyta, kad labiausiai tikimybę mirti nuo COVID-19 didina vyresnis amžius

(≥65 metai) (rizikos santykis (RS) 1,17). Pagrindiniai skirti gydymo metodai:

antikoaguliantai (64,7 proc.), deguonies terapija (50 proc.), antibakterinė

terapija (48,1 proc.). Gydymo Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje

(RITS) prireikė 8,9 proc. tiriamųjų, dažniau vyrams (82,6 proc. vs. 17,4 proc.,

p<0,001). Bendrasis mirštamumas buvo 5,8 proc., o iš gydytų RITS pacientų

grupėje – 30,4 proc.

Išvados. Pirmosios COVID-19 bangos metu sunkios ligos eigos bei mirties

atvejų skaičius nebuvo didelis. Daroma prielaida, kad taip galėjo atsitikti dėl

jaunesnio ligonių amžiaus. Vyresnis amžius buvo blogos prognozės ir mirties

nuo COVID-19 rizikos veiksnys.