Infekcinės ligos ISSN 1822-8771 | eISSN 2783-6665

Pirmi naujojo koronaviruso sukeltos COVID-19 infekcijos atvejai nustatyti 2019 metų gruodžio menesį Uhane (Kinija), o 2020-ųjų kovo menesį ligos protrūkis paskelbtas pandemija. Kol kas nėra publikuota straipsnių, atspindinčių COVID-19 infekcijos klinikinius ypatumus Lietuvoje. Straipsnyje pateikiama retrospektyvi 83 pacientų, gydytų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninėje (buvusi Kauno klinikinė ligoninė) nuo 2020 metų kovo iki liepos mėnesio, duomenų analizė. Į tyrimą įtraukti 18 metų ir vyresni pacientai, stacionare praleidę ne mažiau nei 24 val. Visiems tiriamiesiems COVID-19 infekcijos diagnozė buvo patvirtinta nustačius SARS-CoV-2 RNR tikralaikės PGR metodu nosiaryklės tepinėlyje. Analizuoti pacientų sociodemografiniai duomenys, gretutinės ligos, simptomai ir būklė stacionarizavimo metu, atliktų laboratorinių bei radiologinių tyrimų rezultatai, skirtas gydymas, išsivysčiusios komplikacijos bei gydymo išeitys. Tyrimo rezultatai lyginti su metaanalizių duomenimis. Straipsnyje pateikiamos aktualiausios gydymo rekomendacijos.

The COVID-19 is one of the most important recent events in the world. Its long asymptomatic incubation period, efficient airborne transmission and high infectivity have contributed to its rapid global spread. The spectrum of symptoms, mortality and morbidity varies widely. Chronic diseases are an important risk factor for the development of severe and fatal forms of COVID-19. Many studies have confirmed that malignant hematological diseases have the worst morbidity and mortality outcomes. Currently, the most effective way to fight infection is through vaccination. This has been effective and has had a dramatic effect on reducing serious illness and mortality rates in the general population, but the benefits of the vaccine have not been successfully replicated in patients with hematological malignancies. The COVID-19 pandemic poses several medical challenges that encourage researchers and clinicians to provide the best possible care for patients with hematological malignancies during this difficult period.

The COVID-19 pandemic caused by the SARS-CoV-2 virus contributed to a global health crisis. Pregnant women are considered a vulnerable population that can develop severe SARS-CoV-2 infections due to physiological changes during pregnancy that affect a wide range of functions, causing cardiovascular instability, bleeding disorders, respiratory and immune dysfunction. These factors may adversely affect the course of COVID-19. In addition to pregnancy, a pregnant woman may have additional risk factors, including diabetes, obesity, advanced age (pregnancy >35 years), or chronic cardiovascular or respiratory disease. Early studies indicate that COVID-19 increases the risk of serious illness and death in pregnant women. In addition, COVID-19 was associated with adverse fetal outcomes as preterm birth. The mechanisms underlying the increased risk of adverse pregnancy outcomes in pregnant women with COVID-19 are not well-understood but may be related to the direct effects of SARS-CoV-2 on the placenta and the fetus, as well as the indirect effects of systemic inflammation and cytokine storm. During the pandemic, the SARS-CoV-2 delta variant in particular has been shown to be associated with severe disease. The new coronavirus variants pre-delta, as well as the omicron variant, seem to be generally associated with a milder course of disease.

COVID-19 pandemijos metu pastebėta, kad retai pacientams, sergantiems COVID-19 sukelta virusine pneumonija, išsivysto antrinis spontaninis pneumotoraksas. Jis dažniau pasireiškia vyriškosios lyties pacientams ir asmenims, sergantiems gretutinėmis lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip nutukimu, cukriniu diabetu, išemine širdies liga, širdies nepakankamumu, lėtine obstrukcine plaučių liga. Straipsnyje pateikiami trys klinikiniai pacientų, gydytų Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, atvejai.

Santrauka