Darbo tikslas. Apžvelgti mokslinę literatūrą ir įvertinti skirtingo pobūdžio karų įtaką infekcinių ligų plitimui.
Metodai. Apžvalgai naudota duomenų bazėje PubMed rasta literatūra bei susijusios laisvosios prieigos publikacijos.
Rezultatai. Pirmojo pasaulinio karo metu tarp karių plito tranšėjų karštinė. Antrojo pasaulinio karo metu protrūkių nebuvo, vėliau pasitaikė tik sporadiniai atvejai. Pirmojo pasaulinio karo laikotarpiu daug gyvybių nusinešė ispaniškojo gripo pandemija. Daugelis sirgusiųjų mirė nuo gripo sukeltos antrinės bakterinės pneumonijos. Karių skiepijimas mišria bakterine vakcina prisidėjo prie mirčių sumažėjimo. Pasaulinių karų metu sparčiai plito virškinimo trakto infekcinės ligos. Daugelį metų kariuomenėje problemų kėlė vidurių šiltinė. Padėtį pagerino kai kuriose šalyse privaloma karių vakcinacija. Karai sudarė palankias sąlygas uodams veistis ir maliarijai plisti. Vis dėlto chemoprofilaktika chininu buvo efektyvi ir pasižymėjo teigiamais rezultatais tarp britų karių. Dėl prastos užkrečiamųjų ligų patikros ir saugumo reikalavimų nesilaikymo atliekant kraujo transfuzijas padaugėjo hepatito nei A, nei B atvejų. Šios ligos plitimas stabilizuotas 1990 metais. Karo pabėgėlių stovyklose daugėjo užsikrėtimų žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV). Dar viena svarbi problema karinių konfliktų metu – žaizdų infekcijos. Antrojo pasaulinio karo metu atrasti sulfonamidai lėmė žaizdų infekcijų sumažėjimą. Vietnamo karo laikotarpiu bei vėlesnių karinių operacijų Afganistane ir Irake metu žaizdų infekcijos buvo viena pagrindinių mirties priežasčių. Pasaulinių karų metu vykdyti tyrimai su žmonėmis, užkrečiant juos pavojingų infekcinių ligų sukėlėjais. Dėl karo daugėja infekcijų, sumažėja dėmesys racionaliam antimikrobinių vaistų skyrimui ir didėja mikroorganizmų atsparumas. Iš karo zonų migruojant žmonėms, kartu plinta ir atsparūs mikroorganizmai. Kintant karų pobūdžiui, kito ir su infekcinėmis ligomis susiję iššūkiai.
Išvados. Karų metu kyla daug su sveikatos priežiūra susijusių iššūkių. Bėgant laikui tobulėjo medicinos galimybės, vyko karinė pažanga, todėl pakito ir ginkluotųjų konfliktų poveikis žmonių sveikatai, tačiau visiškai išvengti su karu susijusių padarinių sveikatai nepavyksta. Dėl kovinių sužeidimų padidėjus medicinos paslaugų poreikiui, mažėja dėmesys kitoms sveikatos problemoms. Didėja mikroorganizmų atsparumas vaistams; dėl karo nulemtos migracijos plinta atsparūs mikroorganizmai. Taikos metu reikėtų kiek įmanoma labiau stiprinti sveikatos priežiūros sektorių, informuoti gyventojus apie ligų profilaktikos svarbą
Pragulų paplitimas Europoje nėra labai didelis – vidutiniškai sudaro 10,8 proc. (nuo 4,6 iki 27,2 proc.). Tiesa, pastebėtas ryšys tarp pragulų ir padidėjusios mirštamumo rizikos. Visų stadijų pragulos yra linkusios sukelti komplikacijų. Negyjanti žaizda yra tiesioginis kelias bakterijoms patekti į gilesnius audinius ir sukelti infekcijas, kurios yra sunkiai gydomos ir dažnai kartojasi. Pragulos, komplikuotos osteomielitu, yra sudėtinga būklė, varginanti tiek pacientus, tiek specialistus. Kliniškai osteomielitą gali būti sunku diferencijuoti nuo aplinkinių audinių infekcijos, radiologinių tyrimų interpretacijos irgi ne visada būna tikslios. Atliekamos sveikatos specialistų apklausos rodo, kad nemaža dalis jų nėra užtikrinti savo gebėjimais anksti diagnozuoti šią būklȩ, jų nuomonės dėl gydymo taktikos parinkimo taip pat dažnai išsiskiria. Skirtinguose tyrimuose apie pragulas, komplikuotas osteomielitu, nagrinėjami įvairūs uždaviniai – nuo rizikos veiksnių iki gydymo metodų. Norint palengvinti specialistų darbą diagnozuojant ir gydant šią pragulų komplikaciją, duomenis reikia susisteminti.