Tyrimo tikslas: nustatyti apatinių galūnių didžiųjų amputacijų (AGDA) bigės infekcijų klinikos, diagnostikos ir gydymo ypatumus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose (LSMUL KK) bei palyginti anamnezės duomenis su pacientais, nesergančiais bigės infekcija.
Tyrimo metodika: 2012–2017 metais retrospektyviai analizuoti LSMUL KK pacientų, sergančių AGDA bigės infekcija, ligos istorijų duomenys ir palyginti su pacientų, nesergančių bigės infekcija, duomenimis.
Rezultatai: visus pacientus, sergančius bigės infekcija (n=20), vargino skausmas, 55 proc. – 37–38 °C temperatūra, 95 proc. pasireiškė paraudimas, 90 proc. nustatytas funkcijos sutrikimas, 85 proc. – žaizdos sekrecija, 60 proc. – patinimas, 55 proc. – nekrozė, 15 proc. – bigės išopėjimas, 5 proc. – infekcijos kontaktas su kaulu. Dažniausi infekcijos sukėlėjai buvo P. aeruginosa, S. aureus, E. faecium ir E. cloacae. Kiti sukėlėjai nustatyti rečiau. Rentgenologinis tyrimas atliktas 30 proc. pacientų. 40 proc. pacientų buvo gydomi penicilinais (ampicilinu, penicilinu, piperacilinu / tazobaktamu). Pacientų, sergančių bigės infekcija, amžiaus vidurkis buvo didesnis, palyginti su asmenimis, kuriems bigės infekcijos nebuvo (p=0,006).
Išvados: skausmas, 37–38 °C temperatūra, žaizdos sekrecija, paraudimas, funkcijos sutrikimas, patinimas, nekrozė – dažniausios klinikinės išraiškos. Dažniausi infekcijos sukėlėjai – P. aeruginosa, S. aureus E. faecium ir E. cloacae. Daugiausiai pacientams buvo skirti penicilinai. Pacientų, kuriems nustatyta bigės infekcija, amžiaus vidurkis buvo didesnis, palyginti su kontroline grupe.
Open Access