Darbo tikslas. Apžvelgti mokslinę literatūrą ir įvertinti, ar pandemija gali išprovokuoti ginkluotąjį konfliktą ir kokią grėsmę ji kelia valstybės saugumui.
Metodai. Apžvalgai naudota PubMed duomenų bazėje esanti literatūra ir Lietuvos žvalgybos institucijų laisvai prieinami leidiniai.
Rezultatai. Infekcinių ligų plitimas pasauliniu mastu didina valstybių nestabilumą, apimdamas sveikatos priežiūros, ekonominius, politinius, etninius ir religinius bei karinius aspektus. Prasidėjus COVID-19 pandemijai, smurtinių įvykių kai kuriose valstybėse ar regionuose ne tik n atgaivino vadinamuosius įšaldytus konfliktus arba išprovokavo naujus. Lietuvoje grėsmę saugumui kėlė panašios problemos kaip ir visame pasaulyje. Vertinant riziką mūsų valstybei, ypatingas dėmesys buvo atkreiptas į geopolitinę padėtį (valstybės siena su Rusijos Federacija) ir su tuo susijusius iššūkius: be nuolatinės šios priešiškosvalstybės keliamos įtampos, pandemijos metu įtakos siekimas regione buvo
maskuojamas apsimestiniu geranoriškumu ir siekiais kartu suvaldyti pandeminę situaciją.
Išvados. Pandemija nėra tik sveikatos priežiūros sektoriaus problema. Pandemijos metu smurtinių išpuolių kai kuriose valstybėse ar regionuose ne tik kad nesumažėjo, bet padaugėjo. Globaliai plintančios infekcinės ligos gali kelti grėsmę nacionaliniam bei regioniniam saugumui. COVID-19 pandemija kai kuriuose regionuose atgaivino įšaldytus konfliktus arba išprovokavo naujus.