Infekcinės ligos ISSN 1822-8771 | eISSN 2783-6665

Ši prancūzo lakūno ir rašytojo Antoineʼo de Saint-Exupery frazė, pasakyta dar 1942–1943 metais, Alvydo Laiškonio nuomone, labai aktuli šių dienų medicinoje. Kokių dar bėdų gydytojas įžvelgia? Kaip vertina infektologijos pažangą? Kokiais smagiais prisiminimais sutinka pasidalyti? Šio numerio svečias A. Laiškonis yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius, habilituotas daktaras infektologas, vienas iš erkinio encefalito ir žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) diagnostikos ir gydymo pradininkų Lietuvoje, daugelį metų vadovavęs LSMU Infekcinių ligų klinikai. Tarp daugybės mediko nuopelnų vienas išskirtinis ir susijęs su tuo, kad jo vardas daugeliui žmonių asocijuojasi su Prancūzija. Ir nenuostabu, juk būtent prof. A. Laiškonis atrado kelius, užmezgė ryšius ir stiprią draugystę tarp mūsų šalių tiek medikų, tiek visuomeninių bendruomenių.

Marija Vida Bareišienė, biomedicinos mokslų daktarė, docentė, beveik 50 metų dirbusi klinikinį ir pedagoginį darbą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Infekcinių ligų klinikoje, aukščiausios kvalifikacinės kategorijos gydytoja infektologė, paskelbusi apie 150 mokslinių

2019 metais kovo 14 dieną prof. Alvydas Laiškonis, ką tik išleidęs naujausią savo knygą Pirmoji Lietuvoje medicinos mokslų daktarė profesorė Stefanija Gruodytė, pakvietė į jos pristatymą ir parodos Profesorei Stefanijai Gruodytei – 110 atidarymą. Lietuvos farmacijos ir medicinos istorijos muziejuje, jaukioje, muziejininkų išpuoselėtoje aplinkoje, susirinko gausus būrys profesorės mokinių, kolegų, branginančių jos atminimą.

Santrauka

Lietuvoje vietiniai legioneliozės atvejai pradėti registruoti nuo 2012 metų. Daugiausiai vietinių legioneliozės atvejų buvo registruota 2018 metais. Atlikus šešių 2018 metais susirgusių kauniečių atvejų epidemiologinius tyrimus nustatyta, kad visi atvejai vietiniai ir pavieniai, epidemiologiškai tarpusavyje nesusiję. Sezoniškumas nenustatytas, atvejai registruoti per visus metų mėnesius. Dominuojantis

Įvadas. Pasaulyje yra apie 71 mln. žmonių, užsikrėtusių hepatito C virusu (HCV). Apie 80 proc. užsikrėtusiųjų HCV infekcija tampa lėtine, kepenų pažeidimas palaipsniui progresuoja, vystosi kepenų fibrozė, vėliau – kepenų cirozė, gali vystytis hepatoceliulinė karcinoma. Kepenų steatozė yra nepriklausomas fibrozės progresavimo veiksnys. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama kepenų steatozei bei jos išsivystymą skatinantiems veiksniams.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kiekvienais metais registruojama apie 20 mln. hepatito E infekcijos (HEV) atvejų, 3,3 mln. simptominės ligos atvejų ir daugiau nei 56 600 mirties atvejų. Europoje, kur hepatito E infekcija dažniausiai sukeliama 3 genotipo viruso ir perduodama zoonotiniu būdu, nustatytų hepatito E ligos atvejų skaičius per dešimtmetį padidėjo 10 kartų. Šio genotipo viruso infekcija užsikrėtus imunodeficitą turintiems pacientams, gali išsivystyti lėtinis hepatitas E, kuris gali progresuoti iki kepenų cirozės, kepenų funkcijos nepakankamumo ir baigtis mirtimi. Lietuvoje ši liga registruojama labai retai. Dėl laboratorinių tyrimų prieinamumo trūkumo