Ar galima skirti biologinę terapiją, planuoti nėštumą, jei yra nustatytas virusinis hepatitas B, C ar žmogaus imunodeficito viruso infekcija
Volume 1, Issue 17 (2023): INFEKCINĖS LIGOS NR. 1 (17), 2023, pp. 13–16
Pub. online: 4 March 2024
Type: Current Events And News
Open Access
Open Access
Published
4 March 2024
4 March 2024
Abstract
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 2022 metais virusiniais hepatitais sirgo 963 žmonės. Iš jų nustatyta 49 ūminiai ir 911 lėtinių virusinių hepatitų atvejų. Dauguma atvejų (911) yra lėtinė hepatito C viruso infekcija, nustatyta nuo 2022 metų gegužės mėnesio prasidėjusios patikros dėl hepatito C viruso infekcijos metu. Šios patikros tikslas pirminės sveikatos priežiūros grandyje visiems gyventojams, gimusiems nuo 1945 iki 1994 metų, vieną nemokamai atlikti antikūnų tyrimą dėl hepatito C viruso infekcijos. Iki šiol patikrinta beveik 1 mln. nurodytos amžiaus grupės Lietuvos gyventojų ir 1,5 proc. tirtų asmenų aptikti serologiniai hepatito C viruso infekcijos žymenys. Prognozuojama, kad apie 60 proc. šių asmenų serga aktyvia hepatito C infekcija, gydytina antivirusine terapija.
Kita aktuali infekcija – žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) sukelta infekcija. NVSC duomenimis, sergamumas ŽIV infekcija 2022 metais, palyginti su 2021 metais, padidėjo 2 kartus – nuo 4,3 iki 8,9 atvejo iš 100 000 gyventojų. Tokiems dideliems sergamumo rodikliams įtakos turėjo didelis skaičius užregistruotų ŽIV užsikrėtusių užsienio šalių piliečių (119). Skaičiuojant ŽIV sergamumo rodiklį be užsienio šalių piliečių, 2022 metais jis sudarė 4,7 atvejo iš 100 000 gyventojų. Iš viso per visą ŽIV infekcijos registravimo Lietuvoje laikotarpį
(1988–2022 metais) užregistruoti 3 835 ŽIV infekcijos atvejai (2 971 – vyrui, 864 – moterims).
Aktyvi ŽIV infekcija, nesukeldama klinikinių simptomų, gali progresuoti ilgai, dešimtmetį. Žmogus gali nė neįtarti, kad yra užsikrėtęs. Ūminė liga, kuri pasireiškia po keleto savaičių nuo užsikrėtimo ŽIV, dažnai lieka nediagnozuota, nes neturi specifinių ligos požymių. Simptomai dažnai yra panašūs į gripo ar kitos kvėpavimo
takų infekcijos, neretai pasireiškia gerklės skausmas, bėrimai, limfmazgių padidėjimas ir karščiavimas. Nežinojimas apie užsikrėtimą didina infekcijos perdavimo riziką. Visi šie pacientai gali sirgti įvairiomis gretutinėmis ligomis, planuoti šeimos pagausėjimą. Ar turėtų būti atsižvelgiama į virusinius hepatitus, ŽIV infekciją gydant gretutines ligas, planuojant nėštumą ar dirbtinį apvaisinimą?
Aktualius sergančiųjų priežiūros klausimus aptariame su Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų
Infekcinių ligų centro vadove prof. Ligita Jančoriene.