Klimatas nuolat keičiasi, tad gyvenseną bus priversti keisti ir žmonės. Atsiranda iki šiol nežinotų naujų ligų, tirpstantys ledynai gali išlaisvinti ir senąsias. Ką galime padaryti globalių pokyčių akivaizdoje? Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos (LSMU MA) Visuomenės sveikatos fakulteto Aplinkos ir darbo medicinos katedros profesoriaus Ričardo Radišausko ir šios katedros lektoriaus daktaro Vidmanto Vaičiulio teigimu, prisitaikyti prie pokyčių gali padėti stipri imuninė sistema
Marija Vida Bareišienė, biomedicinos mokslų daktarė, docentė, beveik 50 metų dirbusi klinikinį ir pedagoginį darbą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Infekcinių ligų klinikoje, aukščiausios kvalifikacinės kategorijos gydytoja infektologė, paskelbusi apie 150 mokslinių
straipsnių, 14 mokomųjų leidinių ir knygų, ir šiandien išlieka aktyvi, smalsi, kupina optimizmo ir energijos.
Gydytojos, mokslininkės, pedagogės darbas reikalauja nuolatinio tobulėjimo, atsidavimo. Koks buvo gydytojos kelias? Kas išliko atmintyje?
Ką norėtų perduoti ateinančiai kartai? Apie tai kalbamės su redakcijos viešnia M. V. Bareišiene.
Ši prancūzo lakūno ir rašytojo Antoineʼo de Saint-Exupery frazė, pasakyta dar 1942–1943 metais, Alvydo Laiškonio nuomone, labai aktuli šių dienų medicinoje. Kokių dar bėdų gydytojas įžvelgia? Kaip vertina infektologijos pažangą? Kokiais smagiais prisiminimais sutinka pasidalyti? Šio numerio svečias A. Laiškonis yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius, habilituotas daktaras infektologas, vienas iš erkinio encefalito ir žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) diagnostikos ir gydymo pradininkų Lietuvoje, daugelį metų vadovavęs LSMU Infekcinių ligų klinikai. Tarp daugybės mediko nuopelnų vienas išskirtinis ir susijęs su tuo, kad jo vardas daugeliui žmonių asocijuojasi su Prancūzija. Ir nenuostabu, juk būtent prof. A. Laiškonis atrado kelius, užmezgė ryšius ir stiprią draugystę tarp mūsų šalių tiek medikų, tiek visuomeninių bendruomenių.