Darbo tikslas. Įvertinti pacientų, sirgusių juostine pūsleline ir gydytų Kauno klinikinės ligoninės Infekcinių ligų skyriuje 2016–2020 metais, epidemiologinius ir

klinikinius ypatumus.

Metodai. Retrospektyviojo tyrimo metu buvo renkami ir analizuojami juostine pūsleline sirgusių pacientų ligos istorijų duomenys, gauti gydžius juos nuo

2016 metų sausio 1 dienos iki 2020 metų gruodžio 31 dienos Kauno klinikinės ligoninės (dabar – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninė)

Infekcinių ligų skyriuje. Tyrimui atlikti buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro komiteto leidimas (Nr. BEC-MF-424, 2021 metai

birželio 28 diena).

Rezultatai. Per tiriamąjį laikotarpį buvo stacionarizuoti 327 pacientai, sirgę juostine pūsleline: 132 (40,4 proc.) buvo vyrai ir 195 (59,6 proc.) – moterys. Moterų

buvo statistiškai daugiau nei vyrų (p<0,001). Tiriamųjų vidutinis amžius – 70,98±15,93 (mediana – 74) metų. Moterys buvo vyresnės nei vyrai (p=0,034): vyrų

vidutinis amžius buvo 70,33±14,001 (mediana – 71) metų, o moterų – 73,47±13,159 (mediana – 77) metų. Daugiau nei trys ketvirtadaliai pacientų, tai yra 251

(77 proc.), sirgo gretutinėmis ligomis: 95 (72 proc.) vyrai ir 156 (80 proc.) moterys. Dažniausiai pacientai sirgo širdies ir kraujagyslių ligomis – 237 (72,7 proc.).

Vidutinė stacionarinio gydymo trukmė buvo 8,23±3,332 (mediana – 8) dienos. Bėrimai dažniausiai pasireikšdavo krūtinės, pilvo ir nugaros srityse – 108 (33 proc.),

veido srityje – 122 (38,1 proc.) pacientams. Diseminuota juostinė pūslelinė stebėta 32 pacientams (9,9 proc.). Dažniausia juostinės pūslelinės komplikacija buvo

neuralgija. Pagal bėrimų eigą ji pasireiškė 51 (15,6 proc.) tiriamajam. Pacientai, priklausantys 65–74 metų ir 75 metų ir vyresnio amžiaus grupėms, sirgo ilgiau nei

kitų grupių ligoniai (p<0,001). Gretutinėmis ligomis sirgusių pacientų stacionarinio gydymo trukmė buvo 8,55±3,579 (mediana – 8) dienos, tai yra statistiškai

reikšmingai ilgesnė, palyginti su nesirgusių gretutinėmis ligomis tiriamųjų – 7,16±2,040 (mediana – 7) dienos (p=0,003). Iki stacionarizavimo antivirusiniais

vaistais – acikloviru arba valacikloviru – skirtingomis dozėmis gydyti 75 (22,9 proc.) pacientai. Jų stacionarinio gydymo trukmė buvo statistiškai reikšmingai trumpesnė negu negydytų pacientų – atitinkamai 7,39±2,304 (mediana – 7) ir 8,47±3,545 (mediana – 8 ) dienos (p=0,025).

Išvados. Tarp 327 stacionarizuotų juostine pūsleline sirgusių pacientų didesnę dalį sudarė moterys. Daugiau nei trys ketvirtadaliai tiriamųjų sirgo ir gretutinėmis

ligomis. Dažniausios jų buvo širdies ir kraujagyslių ligos. Vidutinė juostine pūsleline sirgusiųjų stacionarinio gydymo trukmė – 8,23 (mediana – 8) dienos. Vyresnio

amžiaus ir gretutinėmis ligomis sirgę pacientai stacionare gydyti ilgiau. Dažniausiai bėrimai pasireiškė krūtinės, pilvo, nugaros ir veido srityse, kartu vargino

neuralginis skausmas. Beveik dešimtadaliui tiriamųjų išsivystė diseminuota juostinės pūslelinės forma. Pacientai, kurie ambulatoriškai buvo gydyti antivirusiniais

vaistais, stacionare gydyti trumpiau. Remiantis retrospektyviojo tyrimo duomenimis, būtina atkreipti ambulatorinės grandies gydytojų dėmesį į juostinės pūslelinės

epidemiologinės anamnezės, ankstyvosios diagnostikos, laiku paskirto ir kokybiško etiotropinio gydymo antivirusiniais vaistais pakankamomis dozėmis, remiantis

naujausiomis rekomendacijomis ir imunoprofilaktikos svarbą.