Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per visą žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) infekcijos registravimo laikotarpį (1988–2020 metais) mūsų šalyje nustatyti 3462 ŽIV infekcijos atvejai. Dauguma užsikrėtusiųjų – vyrai (2 735). Didžiausias sergamumas 2020 metais užfiksuotas Vilniaus, mažiausias – Utenos apskrityje. Didžiausia dalis visų užsikrėtusiųjų ŽIV sudarė 30–44 metų žmonės.

ŽIV yra aktuali problema, nes lėtinė ligos forma gali vystytis 10 ir daugiau metų, o žmogus gali nė neįtarti, kad serga. Ūminė ligos forma pradinėje stadijoje taip pat nustatoma retai. Visa tai didina ligos plitimą, atitolina gydymo pradžią, o tai lemia prastesnę ligos prognozę.

Kas naujo apie ŽIV plitimo stabdymą, valdymą, ligos diagnozavimą ir gydymą buvo gvildenama šių metų vasarą vykusiame pasauliniame ŽIV mokslo kongrese. Apie tai kalbamės su Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centro gydytoja infektologe

prof. Raimonda Matulionyte.